apie mus
parama
darbai
kontaktai
   
   
   
 

Kitos naujienos

Apie jaunuosius menininkus kalbamės su Lietuvos fotomenininkų sąjungos nare Joana Deltuvaite, laimėjusią VšÁ MENE organizuotą "FOTOmaratoną"




 

Teko girdėti apie tavo laimėjimą ir Lietuvos Kultūros ministerijos konkurse.

Kada ir kas konkrečiai tai buvo?

2004 m. Gruodžio 29d. pirmą kartą tarp 13-kos  Lietuvos kultūrai nusipelnusių asmenų buvo apdovanoti ir keturi jauni, debiutavę menininkai. Kartu su S.Chlebinskaite, M. Tendziagolskiu ir G. Radvilavičiūte premiją gavau ir aš – už geriausią profesionalaus fotografijos meno debiutą užsienyje.

Lapkričio mėnesį, viename iš centrinių Paryžiaus jaunimo ir kultūros centrų - FIAP Jean Monet fonde, kartu su Arūnu Baltėnu ir Martynu Martišiu dalyvavau fotografijos bei skulptūros parodoje.

 

 

Kokia šio laimėjimo reikšmė? Kaip tai pakeitė tavo gyvenimą? Ką tai leido daryti daugiau nei prieš tai?

 
Oi, labai gražiai biografijoje atrodo šis laimėjimas. Juokauju. O jei rimtai, jaunam menininkui gauti valstybinį apdovanojimą -  tikrai didelė garbė. Kartelė kyla ir pradedi justi, net šiokį tokį įsipareigojimą nenuvilti nei savęs, nei žmonių kurie tavim tiki. Tai akstinas toliau kurti, dalyvauti parodose.

 

 

Kodėl daugelis teigia, kad Lietuvos fotografija yra apmirusi? Kaip ją galima būtų atgaivinti? Kokie, tavo manymu, yra receptai/priemonės ją atgaivinti? Kokį vaidmenį tame atlieka ir turėtų atlikti LFS ar kitos institucijos?

 
Apmirusi? Tikrai taip nemanau. Tikrai yra kitų meno šakų, kur blogesnė nei mūsų situacija. O LFS dirba kaip gali, aišku norėtųsi didesnio dėmesio jaunųjų fotografų kūrybai, bet ir mes patys turim užsitarnauti jų pasitikėjimą. Gi kiek pavardžių kažkur pamatom, išgirstam, o po metų klausi savęs kur tie puikūs fotografai dingo. Pati dažnai girdžiu skeptišką jaunųjų menininkų požiūrį į LFS, bet smagiausia tai, kad jie nėra sąjungos nariai ir net nebandė ten nueiti su savo portfolio, pasiūlyt save, pasišnekėti ar pasikonsultuoti su Stanislovu žvirgždu ar Ieva Mazūraite-Novickiene. Tikrai žinau, kad jie jaunų, talentingų fotografų laukia.

Labai daug kuratorių iš įvairių šalių per metus aplanko LFS, o, kiek žinau, iš jaunų fotografų portfolio ir nelabai ką yra parodyti, tad šioj vietoj jau patys menininkai turėtų būti suinteresuoti savireklama.

 

 

Kodėl nematomi jaunieji fotografai menininkai? Kokios kliūtis būti jiems pastebėtiems?

 
Sutinku, tai rimta problema. Kol studijuoji viskas paprasčiau. Sukies dailės akademijos erdvėse, jauti dėstytojų paramą, palaikymą, bendradarbiauji su grupiokais. Tai, manau, geriausias laikas kur nors pasirodyt su savo darbais, pavažinėti po užsienį ir būti pastebėtam kolegų ir kuratorių. Bet norėčiau pastebėti, kad ir patys jauni menininkai labai jau pasyvūs. Tikrai neišnaudoja visų jiems suteiktų galimybių. Negalima laukti, kol tave pakvies kur nors sudalyvauti. Reikia pačiam domėtis konkursais, festivaliais, rašyti projektus, nešti ir rodyti savo darbus visiems, kuriuos tai gali sudominti.

Be to, kol kas Lietuvoje iš meno neišgyvensi, tad dauguma po studijų (ar net per jas) susiranda darbą. Gerai, jei jis susijęs su menine kūryba, bet dauguma dirba dizaineriais, reklamų kūrėjais ar kokių nors maximos prekių fotografais. Iš savo patirties žinau, kad po tokio darbo apie kūrybą tikrai sunkoka mąstyt. O kiek išsilaksto po užsienį ir tikrai ne meno kurti. Bet aš tikrai jų nekaltinu. Gyvent tai reikia ir menu sotus nebūsi, o mūsų valdžia kol kas neturi laiko ar noro, rūpintis menu, kultūra, kurios yra vienos iš svarbiausių valstybei.  

 

 

Kaip Lietuvos fotografija suvokiama ir matoma užsienyje?

 
O šito, manau, reiktų paklausti pačių užsieniečių :)

 

 

Anoniminiame balsavime buvai išrinkta „FOTOmaratono 2005“ laimėtoja. Kas renginį labiausiai patiko?


Vien pati idėja super. Tas lakstymas po miestą, fotografavimas, gerų draugų kompanija
! Tikrai gerai praleidom laiką.

O ir po to peržiūrinėjant internete nuotraukas smagu buvo žiūrėt kaip kai kurie tikrai neatmestinai su idėja, vaidyba ir režisūra atliko kai kurias temas.

 

 

Kas buvo ne taip gerai kaip galėjo būti?

 
Šiaip tai labai jau panašūs kadrai dominavo, bet čia nieko nepadarysi. Visi panašiom gatvelėm ėjo į kitą susitikimo tašką, tad ir fotografavo ką aplink matė. Be to gal reikėjo ne taip greit publikuot internete ir sutvarkyti nuotraukas išskaidžius pagal temas. Gal kitą maratoną juosteles dalinkit tik po 12-ką kadrų, manau užtektų ir jums lengviau būtų po to sutvarkyt nuotraukas.

 

 

Kada ir koks turėtų būti kitų metų „FOTOmaratonas“?


Gal darom vasarą? Bus šilta :)

 

Ką darysi su prizu (skrydžiu oro balionu)? 

 
Hmm... skrisiu, o ką siūlai?